Apie degtine, brytvas ir zuikius
Parase zmogus padares avarija su britva isgeres ir gulintis ligoninej:
Patink prigerus man su brytva palakstyti..
Kazkaip tada valdau as ja labai…
I posuki taip gula nerealiai
Galvele kiaura prapucia gerai…
O kajme te keliukai nerealus
Vingiuoti, o salia stulpai.
Ant tukstancio ten galima lekti
Netrukdo mentai ir zenklai.
Ejau i posuki as astuoniolika
Pridejau angliu, teip gera, jofana
Bet zuikis stai ant kelio soko
Ir ku daryti man daba?!
Ir nepavyko zuikio man aplenkti
Lekiau nuo kelio as kaip raketa…
Kaip gaila, kad papuole zenklas,
O ne brangioji sieno kupeta…
Likau as pats dar biski gyvas
Tik koja luzo ir ranka
Ir brytva suvoliota liko
Gerai, kad sveika bent kiaura galva.
O zuikis didelis papuole…
Toks baltas ir su ilga uodega.
Ir kojos zuikio ilgos buvo…
Man zuikis garsiai sake IGAGA!!!!